Jei prie namo yra tvenkinys, ežeras ar prateka upė, reikės liepto, o gal net prieplaukos. Patogus ir saugus priėjimas prie vandens – būtinybė. Atsiradus galimybei sezono metu sumontuoti pontoninius lieptus, tiltus ar prieplaukas, nebereikia laukti žiemos ir kalti į ežero dugną polių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pontoninės konstrukcijos, naudojamos pažangiose pasaulio šalyse, nekenkia gamtai, yra saugios ir patogios. Antri metai jos montuojamos ir Lietuvoje.

Nijolė Baronienė
nijole@laikas.net

Rugpjūčio pradžioje Trakuose vyks Pasaulinis irkluotojų čempionatas. Jam pradėta ruoštis prieš kelerius metus. Tačiau VšĮ Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro (TNSSC) direktorius Dainius Narkevičius lengviau atsikvėpė tik tada, kai Galvės ežero pakrantėje iš pontoninių konstrukcijų buvo sumontuoti keturi lieptai, prieplauka ir nugalėtojų apdovanojimui skirta aikštelė ant vandens. „Tai, ką padarė UAB „Promarina“, pranoko lūkesčius, – sako D. Narkevičius. – Šešios ant vandens plūduriuojančios plokštumos iš plastikinių pontonų buvo sumontuotos, pritvirtintos prie kranto ir apkaltos lentelėmis per aštuoniolika dienų. Stebina ne tik tempai, bet ir kokybė. Pontonus dengiančios suomiškos pušies lentelės – kaip viena. Visi tvirtinimo elementai, taip pat ir vinys, kuriomis prikaltos lentelės, iš nerūdijančio plieno. Gamtosauginiu aspektu pontoninės konstrukcijos – idealus problemos sprendimas“.

Pasak įmonės direktoriaus, dabar negėda priimti iš viso pasaulio suvažiuosiančius sportininkus. „Už poros metų TNSSC vyks kitas ne mažiau svarbus Trakų miesto biudžetą papildysiantis renginys – Pasaulinės irklavimo veteranų varžybos. Planuojama sulaukti apie 12 tūkst. dalyvių ir svečių, – sako pašnekovas. – Tai įpareigoja pasitempti visus“.

Trakuose gimęs, užaugęs ir nemažų sportinių aukštumų irklavimo srityje pasiekęs nusipelniusio trenerio sūnus D. Narkevičius turi planų, kaip Galvės ežerą padaryti dar patrauklesnį turistams ir patogų reikšmingų rezultatų siekiantiems sportininkams.

Pirmas, bet ne paskutinis

UAB „Promarina“ direktorius Algirdas Grincius sako, kad laimėję konkursą jautėsi ramūs. „TNSSC lieptų ir prieplaukos įrengimas įmonės praktikoje – pirmas, bet ne paskutinis didelis ir svarbus užsakymas, – šypsosi A. Grincius. – Individualiose valdose žmonės irgi investuoja į saugumą, ilgaamžiškumą ir patogumą. Skiriasi tik eksploatavimas. Viena, kai daiktu naudojasi keli ar keliolika asmenų, kita, kai jis įrengtas viešoje vietoje ir naudojamas itin intensyviai. Pastaruoju atveju teks dažniau keisti lenteles. Visos kitos po vandeniu esančios lentelės ir tvirtinimo dalys liks tokios, kokios buvo sumontuotos“.

Bendrovės sumontuotą prieplauką Nemune ties Birštonu, prie viešbučio ir restorano „Nemuno slėnis“, jau pamėgo vietos gyventojai ir kurorto svečiai. Artimiausiu metu Nemune bus sumontuota 14 pontoninių prieplaukų pagal projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinės infrastruktūros išvystymas“. Nemuno turistinis žiedas bus viena įdomiausių, daugiausia turistų viliojančių vandens trasų.

Patogus montuoti

Vidutinio dydžio pontoninį lieptą, A. Grinciaus teigimu, galima sumontuoti per vieną dieną.

„Viskas, ko reikia, atvežama ant kranto, o tada nuleisti į vandenį pontonai tvirtinami prie pageidaujamos konstrukcijos rėmo, kuris ant pontono dedamas jau su pritvirtintomis denio lentelėmis. Jei prastas privažiavimas ar labai status krantas, konstrukciją galima surinkti bet kurioje vandens telkinio vietoje ir vėliau nuplukdyti ten, kur reikia, – aiškina direktorius. – Prie numatytos pakrantėje vietos lieptas tvirtinamas dviejose vietose: vandenyje – inkaru, o krante – specialiomis grandinėmis“.

Lietuvoje populiariausi vasarnamio tipo pontoniniai lieptai, kurie gali išlaikyti daugiau nei vieną toną. Tik užlipus vienu metu dešimčiai žmonių tokio liepto paviršius susilygins su vandeniu.

Pontonai gali būti plastikiniai ir betoniniai. Pastarieji naudojami statant prieplaukas, prie kurių švartuojasi kateriai, jachtos, plaustai.

Abiejų tipų pontonų užpildas – specialus putų polisterolis. Visos medžiagos ekologiškos. Jungtims naudojamos galvanizuotos metalinės detalės.

Neiškelia ledas

Kiek reikia pontonų numatomam denio plotui, apskaičiuojama pagal specialią metodiką. Kiekvienam tiltui, lieptui ar prieplaukai rengiamas atskiras projektas, nes reikia atsižvelgti į visus ypatumus. Jei krante nestabilus gruntas, įbetonuojamas specialios formos „dantis“, kurio reikia tvirtinti inkaro prilaikomai pontoninei konstrukcijai.

„Didžiausias pontoninių lieptų ir prieplaukų pranašumas, palyginti su įprastais lieptais, yra tai, kad jų neiškelia ledas“, – aiškina A. Grincius. – Konstrukcijos paprastumas stebina. Pagrindinė, ant vandens plūduriuojanti dalis su krantu jungiama tilteliu, kuris viename gale gali laisvai judėti ant specialaus tam skirto ploto. Prasidėjus bangavimui ar užšąlant vandens telkiniui pontonai kyla kartu su vandeniu, nes lanksčios jungtys sureguliuotos atsižvelgiant į visus galimus pokyčius – bangavimą, vandens lygio kitimą ir užšalimą“.

Pasak garsiai Suomijos kompanijai „Marinetek Finland OY“ atstovaujančios įmonės „Promarina“ direktoriaus A. Grinciaus, registracijos nereikia baimintis, nes suomių gaminys turi visus reikiamus sertifikatus. Kita vertus, tai puiki apsauga nuo nesąžiningų žmonių, nes užregistruotą daiktą lengviau rasti ir identifikuoti. Jei savininkas negali pateikti dokumentų ir įrodyti, iš kur gavo prieplauką, gali turėti rimtų bėdų su teisėsauga.