Statome lieptą

Matyt, visus be išimties traukia ežero ar upės pakrantė – puiki poilsio ir jėgų atgavimo vieta. Poilsis prie vandens bus įdomesnis, jeigu pakrantėje įsirengsime tiltelį, valčių prieplauką, bokštelį šokinėti į vandenį. Ant liepto patogu meškerioti ar vakare ramiai stebėti saulėlydį. Liepteliu galima papuošti pakrantę, nutiesti keliuką į šlaito viršuje esančią poilsiavietę. Įsirengus ežero pakrantėje pirtelę su poline konstrukcija, ją galima apjuosti tiltu-terasa.

Liepto matmenys

Lieptas gali būti pratęstas nuo kranto iki pat pastato – pirtelės, sodybos namo, pavėsinės. Tačiau liepto ilgis skaičiuojamas nuo kranto. Statant lieptą, tiltelį ar prieplauką reikalinga rašytinė sutartis dėl vandens telkinio naudojimo statybai su jo savininku. Jeigu vandens telkinys nesiriboja su statytojo žemės sklypu, reikalingas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas.

Jeigu lieptas statomas paprastame ežere ar tvenkinyje ir pagal Statybos techninį reglamentą (STR 1.01.07:2002, Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai) ir priskiriamas I sudėtingumo kategorijai, tai jo statybai neprivalomas statinio projektas, statybos leidimas, neprivaloma skirti statybos vadovą ir statinio statybos techninę priežiūrą. Tačiau jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko, rezervato ar kitoje valstybės saugomoje teritorijoje, tuo atveju liepto statybai taikomi tam tikros išimtys, susijusios su projekto rengimu ir jo tikrinimu. Lietuvoje nustatytos normos, kad šiai sudėtingumo kategorijai priskiriami liepto ilgis negali viršyti 15 metrų, o jo plotas vandens paviršiuje turi būti ne didesnis nei 30 kv. metrų. II sudėtingumo kategorijai priskiriami lieptai, kurių ilgis yra 15–25 metrų nuo kranto linijos, o jų plotas – 30–50 kv. m. Tokio liepto statybai rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.

Liepto įrengimas

Liepto įrengimas nėra sudėtingas, tačiau, kaip ir kiekvienas statinys, turi tam tikrų įrengimo niuansų.

Liepto statybą patogiausia ir saugiausia vykdyti šaltuoju metų laiku, esat ledui. Darbus patariama pradėti pirmaisiais žiemos mėnesiais, kai ledas pakankamai storas ir saugus juo vaikščioti, tačiau dar nėra pasiekęs savo maksimalaus storio. Tuo metu saugiausia ir lengviausiai kalti metalinius strypus – polius, laikysiančius lieptą. Nepatariama liepto laikančiajai konstrukcijai naudoti medinių kuolų – didelė tikimybė, kad juos iškels į medį įšalęs ledas. Pavojingiausiais metų laikas, kada nepatariama dirbti ant ledo, – nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios. Tada ežero ledas yra kelių centimetrų ir paviršius gali pradėti skilinėti bei tyžti. Pirmuosius strypus, esančius prie pat vandens, krante reikia įkalti, kol įšalas dar nesukaustė žemės.

Liepto statybai naudojami 70–100 mm skersmens apvalūs arba keturkampiai metaliniai vamzdžiai. Jeigu ant liepto bus statoma pavėsinė ar šokinėjimo bokštelis, patariama tose vietose patariama įkalti didesnio skersmens vamzdžius. Laikančiuosius strypus reikia kalti tol, kol jie lenda į vandens telkinio gruntą. Įrengiant 15 metrų ilgio lieptą paskutinio strypo ilgis dažniausiai siekia 6 metrus. Pagal visą perimetrą prie laikančiosios konstrukcijos privirinamas metalinis profilis, o priešingos pusės strypai tarpusavyje sutvirtinami skersiniais. Horizontalius skersinius profilius prie laikančiosios konstrukcijos galima pritvirtinti ir varžtais.

Dėl liepto aukščio virš vandens dažniausiai kyla įvairių nesutarimų su lieptų statytojais. Rekomenduojama liepto aukštį numatyti 40–60 cm virš vandens lygio. Tai optimalus aukštis, apsaugantis nuo galimo liepto iškėlimo stingstant ledui ir didėjant jo storiui. Aukštis nuo vandens iki liepto konstrukcijos nustatomas pavasarį per atlydį. Tačiau būtina atsižvelgti į kelių metų vandens lygio vidurkį. Kiek nuslūgsta ar patvinsta konkretus vandens telkinys, verta pasiteirauti aplinkinių žmonių, arba nustatyti pagal pakrantėje esančių medžių šaknų išplovimą.

Trumpas komentaras dėl kainos. Jeigu lieptą įsirenginėsite patys, medžiagas teks rinktis patiems. Jei šį statinį statys specializuota įmonė, tuomet liepto iš maumedžio medienos kvadratas gali kainuoti nuo 400 Lt. Į šią kainą įeina ne tik metalinė laikančioji dalis, bet ir vienos pusės turėklai. Už papildomą užmokestį galima įsirengti suoliukus, nedidelę pavėsinę ar sandėliuką įvairiems daiktams susidėti.

Mediena lieptui

Liepto paviršiui įrengti naudojama maumedžio medienos lentos. Ši mediena pasižymi kietmedžiui būdingoms savybėms, yra atsparesnė drėgmei, klimato bei temperatūros pokyčiams. Tačiau galima naudoti ir kitą spygliuočių medieną – pušies, eglės. Medieną būtina apdoroti specialiais impregnantais ir antiseptinėmis medžiagomis, padidinančiomis atsparumą drėgmei. Rankiniu būdu impregnuotos lentos patikimai laikys apie 10 metų. Ypač ilgaamžės ir atsparios drėgmei vakuuminiu būdu impregnuotos lentos. Viršutinę medinę liepto dalį patogiausia ir saugiausia įrenginėti žiemą. Ant ledo galima pasidėti instrumentus, saugiau dirbti su elektros įranga. Tačiau šiuos darbus galima atlikti ir vasarą. Dirbant virš vandens patariama naudoti akumuliatorinius instrumentus.

Specialių terasoms, lieptams skirtų lentų paviršius gali būti grubesnis – ruplėtas. Toks liepto paviršius esti neslidus bei nesulaikantis vandens, tačiau reikalauja didesnės priežiūros. Būtina dažniau nušluoti smėlį, lapus. Gaminamos ir lygios šlifuotos lentos. Visos lentos skirtos lieptams negali būti naudojamos viena į kitą suleidžiamos lentos su įlaida. Visuomet  tarp lentų būtina palikti 5 mm tarpelį vandens nubėgimui. Lentas rekomenduojama tvirtinti universaliais medvaržčiais iš aliuminio lydinio arba nerūdijančio plieno.

Liepto apšvietimas

Lieptą galima apšviesti nuo kranto stipria prožektorių šviesa, taip pat galima montuoti taškinius šviestuvus ant liepto – pakrantė atrodys ypač žavi. Apšvietimui nerekomenduotina naudoti 220 V įtampos srovė. Liepto iliuminacijai naudojama 12 V įtampos srovė, o transformatorius turi būti įrengtas krante esančioje sausoje patalpoje. Elektros instaliacijai patariama naudoti varinius laidus.

Pontoninis lieptas

Kitokio tipo lieptas – iš segmentų surenkama konstrukcija (vadinamasis pontoninis tiltas) montuojama ežero ar tvenkinio vandens paviršiuje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nestabili konstrukcija, judanti nuo mažiausio bangavimo. Šie lieptai tokie pat tvirti kaip ir tradiciniai poliniai. Liepto segmentai patikimai tarpusavyje surišami ir specialiais inkarais tvirtinami vandens telkinio dugne. Didelis privalumas tas, kad šiuos lieptus galima įrenginėti vasarą, jų nereikia ištraukti į paviršių, žiemos metu jie įšąla kartu su vandens tekinio ledu, šiuos lieptus galima išsirinkti ir persigabenti į kitą vietą. Plūdri konstrukcija nepažeidžia dugno, neišsiskiria iš kraštovaizdžio.

Pontoninis lieptas susideda iš trijų dalių: plūdriosios dalies, jungiamojo lieptelio iki kranto ir liepto takelio, įrengiamo krante. Pirmoji dalis įtvirtinama į krante esančius polius ar kitą tvirtą konstrukciją, kita pusė ant ratukų jungiasi prie plūdriosios konstrukcijos. Pontoninių lieptų segmentai gali būti plastikiniai arba užpildomi specialiu betonu. Šie segmentai atsparūs drėgmei, neyra, netrupa, o su laikančiais konstrukciniais elementais suformuoja sunkią vienalytę detalę. Plūdrioji dalis inkaruojama grandinėmis nuleidžiamais betoniniais svoriais. Laikančias grandines prieš žiemos sezoną rekomenduojama atpalaiduoti, o esant atlydžiui – įtempti. Standartinius gaminius galima jungti tarpusavyje ir formuoti įvairios formos lieptus.

Krantinės paruošimas

Lietuvos ežeruose gruntas gana skirtingas. Jis gali būti akmenuotas (tai būdinga Trakų rajono ežerams), rūpaus smėlio arba smėlėtas. Didelę įtaką lieptų statybai turi dumblo sluoksnis ežere. Jis gali būti net ir kelių sluoksnių, su oro tarpais. Todėl labai svarbu, kad liepto strypas pasiektų dugno gruntą ir patikimai į jį įsitvirtintų. Siekiant pagerinti kranto dugną ir suformuoti tvirtą pagrindą liepto statybos vietoje, žiemą galima užpilti ant ledo žvyrą. Vasarą teritoriją aplink lieptą galima sutvirtinti akmenimis. Pakrantės sutvirtinimui ir apsaugai nuo didesnio bangavimo galima naudoti specialius betoninius segmentus arba išgrįsti didesniais akmenimis. Parengiamieji kranto darbai trunka gana ilgai ir reikalauja daug lėšų. Paplūdimiui formuoti rekomenduojama vežti smėlį. Prieš įrengiant lieptą dažnai susiduriama su pakrantės apmeldėjimo problema. Siūloma žiemą pakrantėse esančius meldus nušienauti, o vasaros metu neleisti daigams išlysti į paviršių. Po trejų metu intensyvaus meldų pjovimo šie augalai pradeda nykti.

Vygintas Čeikauskas

„Statyk!“, UAB „Pažanga“, UAB „Promarina“ iliustracijos